Mobilusis medienos pjovimas – džiaugsmui, atsipalaidavimui ir terapijai
Johnas Scottas susidomėjo dailidės darbu ir mediena, kai jam buvo 12 metų. „Mokykloje neturėjome jokių darbų pamokų, todėl esu savamokslis. Viską išmokau iš knygų, o dabar nuolat ieškau ir randu naujos naudingos informacijos internete“, – sako Johnas.
Prieš kelerius metus jis užsiėmė raudonojo ir baltojo ąžuolo bei juodojo graikinio riešuto rąstų apdirbimu. Johnas iškart suprato, kokia tai turtinga medžiaga staliaus darbams, ir nusprendė nuvežti rąstus į vietinę lentpjūvę, nes manė, kad gaus didelį kiekį medienos už palankią kainą.
„Įsivaizduokite, pjūklininkas už šią paslaugą iš manęs pareikalavo stulbinančios 19 000 dolerių sumos!“ – sušuko Johnas. „Sunku patikėti: iš esmės už pjaunamus ir džiovinamus rąstus, kuriuos pats jam atvežiau, sumokėjau visą mažmeninę gatavos medienos kainą. Jei būčiau nuėjęs į gretimą medienos sandėlį ir tiesiog nusipirkęs tų lentų, būtų buvę pigiau!“
Tai paskatino Johną atidžiau pasidomėti pjūklininkyste, kuri jam potencialiai galėtų būti ekonomiška ir galbūt teikti geras pajamas.
„Jau anksčiau mačiau „Wood-Mizer“ staklių parodose Naujajame Džersyje. Netrukus planuoju išeiti į pensiją, bet noriu išlikti aktyvus ir mėgautis tuo, ką darau. Be to, mėgstu taupyti pinigus ir nenoriu, kad geri rąstai nueitų perniek. Tai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių įsigijau „Wood-Mizer“, – sako Johnas. „Prireikė kelerių metų, kol įsigijau stakles, bet dabar, kai jas turiu, esu tiesiog laimingas!“
Johnas įsigijo mobiliąsias juostines stakles LT40WIDE su hidrauline rąstų krovimo sistema. „Wood-Mizer“ veikia jau daugiau kaip 40 metų ir per tą laiką visame pasaulyje pagamino ir pardavė daugiau kaip 100 000 staklių, iš kurių didžioji dalis yra LT40 modelio. „Wood-Mizer“ neseniai atnaujino šias gerai žinomas stakles, pridėdama plačią pjovimo galvą, būtent šį modelį Johnas ir įsigijo. Plati pjovimo galva turi didesnę angą, todėl Johnas savo „Wood-Mizer“ staklėmis gali pjauti iki 84 cm pločio lentas ir dėl to nereikia perkonstruoti įrangos. Naudodamasis hidraulinėmis kojomis Johnas pakrauna rąstus ant stovo; hidrauline sistema jis pasuka rąstus, optimaliai juos sudeda ir tvirtai prispaudžia prie stovo. Tada elektroninėje liniuotėje „Setworks“ jis nustato norimą lentos storį ir pjovimo galva automatiškai nuleidžiama iki reikiamo lygio. Paleidimas – pjūklas ant skriemulių pradeda suktis ir Johnas pjauna lentas vieną po kitos, pjūklo galvutei judant išilgai rąsto.
Taip Johnas pjauna beveik bet kokią medieną. „Kai tik pradėjau, pjoviau bet ką. Todėl kartais pasitaikydavo, kad išdžiuvusios lentos būdavo deformuotos, susisukusios ir netinkamos toliau apdoroti. Laikui bėgant išmokau atskirti medieną ir profesionaliau vertinti rąstus, kuriuos pjaunu“, – sako Johnas. Neseniai jis prisipjovė medienos savo namui remontuoti, iš jos pagamino grotelių tipo tvorą ir suremontavo lauko duris.
Kitame projekte turėjo galimybę pjauti gana sudėtingą juodosios vyšnios medieną, o rezultatas pranoko visus lūkesčius.
„Mano draugai, gyvenantys už valandos kelio nuo manęs, vieną dieną keliavo po Islandiją ir pamatė mažas koplytėles vietiniuose ūkiuose. Grįžę į JAV jie sumanė savo ūkyje pastatyti gražią koplyčią. Nuvažiavau ten su savo LT40WIDE staklėmis ir per tris dienas turėjome reikiamą kiekį šiaurinio baltojo uosio, juodosios vyšnios ir cūgos medienos“, – sako Johnas.
Apie tai, kaip Johno draugai statė „Trinity Knot Chapel“ koplyčią, skaitykite mūsų istorijoje „Unikalios medinės koplyčios statyba JAV ūkyje“. Koplyčia buvo tokia patraukli, kad Johnas ją pristatė geriausio projekto su „Wood-Mizer“ staklėmis konkurse ir laimėjo! Trinity Knot Chapel koplyčia buvo pripažinta geriausia unikalių ir neįprastų projektų kategorijoje.
„Šiuo metu dalyvauju kitame projekte“, – tęsia Johnas. „Kartu su keliais draugais nusprendėme pakeisti 36 medinius mūsų bažnyčios suolus, kurių kiekvienas yra maždaug penkių metrų ilgio. Originalams jau daugiau nei 50 metų ir jie iš pat pradžių buvo pagaminti ne itin kokybiškai: daug medžio drožlių plokščių padengta dažyta tuopos fanera, o tuopa, kaip žinia, blogai dengiama dažais“, – aiškina Johnas.
Naujiems suolams jie nusprendė panaudoti baltojo uosio rąstus, gautus kertant medžius, kuriems pakenkė vabzdžiai – agresyvūs smaragdiniai blizgiavabaliai. „Norime šią tragediją paversti gerais dalykais, – sako Johnas, – kad vertinga mediena ir toliau būtų naudojama naudingiems produktams gaminti.“ Jie jau supjaustė ir išdžiovino apie penkis kubinius metrus baltojo uosio medienos.
„Tiesą sakant, net neįsivaizdavau, kad man taip patiks pjauti „Wood-Mizer“ staklėmis“, – prisipažįsta Johnas. „Manau, kad pjauti lentas ir sijas man patinka net labiau nei jas perdirbti į baldus ir kitus naudingus daiktus. Manau, kad tai [darbas su „Wood-Mizer“ staklėmis] yra įdomus, atpalaiduojantis ir net gydomasis užsiėmimas – aš myliu savo „Wood-Mizer“!“
***