Unikalios medinės koplyčios statyba JAV ūkyje
By Olivia Eaker, Wood-Mizer
žymos

„Statybininku dirbu jau 40 metų ir per tuos metus esu pastatęs daugybę įvairių dalykų. Tačiau manau, kad ši koplyčia yra geriausias dalykas, kokį esu padaręs“, – sako Billas Miskimenas (Bill Miskimen), Konektikuto ūkio savininkas ir vienas iš unikalios medinės koplyčios kūrėjų.


Maždaug prieš dešimt metų Billas Miskimenas ir jo žmona Amy Finnegan įsigijo 7 akrų ūkį Naujojo Milfordo kaime, Konektikuto valstijoje. „Finneganų šeima jau turi ūkį Airijoje. Todėl savo ūkį vadiname Finneganų Vakarų ūkis, – juokiasi Billas.


Iš pradžių šis sklypas buvo visiškai apaugęs mišku, todėl laikui bėgant Billas jį iškirto ir pavertė ekologiniu ūkiu. Tuo pat metu pas Billą susidarė nedidelis skaičius rąstų. „Ir aš nesu iš tų, kurie išmeta gerą medieną“, – prisipažįsta Billas.
Įkvėpimas aplankė Billą ir Amy, kai jie keliavo po Islandiją. Kadangi patys yra ūkininkai, jie domisi viskuo, kas susiję su ūkininkavimu šioje vulkaninės kilmės saloje vandenyne.


„Pastebėjome, kad beveik kiekvienas ūkis turi savo tvarkingą koplytėlę.“
Susidomėję jie ėmė klausinėti vietinių gyventojų apie šią tradiciją ir sužinojo, kad salos kaimo gyventojai yra labai išsisklaidę, o kaimyninės sodybos yra gerokai nutolusios, todėl ūkininkams praktiška pastatyti nedidelę šventyklą tiesiog savo ūkyje.


„Tai mus nepaprastai pakylėjo!“ – sako Billas. „Nusprendėme savo ūkyje pasistatyti nedidelę koplyčią, skirtą sekmadienio pamaldoms.“


Grįžę į Konektikutą jie pasidalijo idėja su savo draugu Jonu Scottu, gyvenančiu maždaug už valandos kelio nuo jų ūkio. Džonas nedelsdamas sureagavo ir netrukus atvyko į ūkį su savo „Wood-Mizer“ mobiliosiomis medienos pjovimo staklėmis LT40WIDE. Darbas verda!
Vos per tris dienas jie sugebėjo iš nedidelės krūvos rąstų pagaminti reikiamo dydžio rąstus, įskaitant šiaurinio baltojo uosio, juodalksnio ir puskrūmio rąstus.


„Su vyšniomis tikrai reikėjo šiek tiek paplušėti“, – prisipažįsta Billas.
Prieš kelerius metus Billas ir Johnas, tvarkydami arklidę, nupjovė kelias dešimtis vyšnių. „Vyšnių lapuose yra cheminių medžiagų, kurios gali būti toksiškos arkliams ir karvėms“, – aiškina Billas.


Visi, kurie kada nors pjovė vyšnias, žino, kaip tai sudėtinga. Vyšnių medžių kamienai yra tvirti, tankūs ir neįtikėtinai išlenkti. Norint pjauti tokią medieną, reikia turėti puikius pjovimo įgūdžius ir kokybiškas medienos pjovimo stakles. Laimei, Johnas turėjo abu! Už tai jiems buvo atlyginta itin tvirta ir gražios tekstūros mediena, skirta koplyčios konstrukciniams elementams.


„Ypač sudėtinga buvo susidoroti su vyšniomis, nes medžiai labai deformuoti, todėl mums reikėjo 100 x 150 mm ir 100 x 100 mm atraminių sijų, taip pat 50 x 100 mm lentų sienoms. Kai kurios pertvaros sijos yra įtrauktos, nes jos neturi įtakos tvirtumui, tačiau suteikia koplyčiai kaimišką išvaizdą, o to Billas labai norėjo“, – aiškina Johnas.
„Prisipažįstu, kad nebūtume galėję įgyvendinti koplyčios projekto, jei ne mano „Wood-Mizer“ staklės“, – sako Johnas.
Mediena buvo tvarkingai sukrauta į krūvą ir palikta lauke džiūti maždaug metus. Tuomet prie projekto prisijungė du įgudę dailidės: Scottas Kelleris ir Kevinas Parsonsas, kurie kartu statė koplyčią, o jos statyba užtruko apie keturis mėnesius.
„Kartą suskaičiavome, kad visi trys turime 135 metų staliaus darbo patirtį“, – juokiasi Billas.


Dabar, kai koplyčia, pavadinta Trejybės mazgo koplyčia, jau pastatyta, matome jos atvirą konstrukciją, kurios stulpai, atraminės sijos, bokštas ir sienų atramos yra pagaminti iš vyšnios medienos, horizontalios plokštės ir dailylentės – iš baltojo uosio, o grindys – iš hikorio.
„Vienintelė medžiaga, kuri nebuvo pagaminta „Wood-Mizer“ staklėmis, buvo „Hemlock“ lentos su liežuvėliais ir grioveliais, kurias naudojome luboms“, – sako Johnas. „Reikalas tas, kad tuo metu neturėjau „Wood-Mizer“ MP260 keturpusių obliavimo staklių. O dabar yra!“


Antikvariniai stikliniai koplyčios langai buvo atgabenti iš Tiffany valdų Grinviče, Konektikute, o varinį varpą, nulietą 1820 m. Trojoje, Niujorke, jie įsigijo iš varpų restauratoriaus Mičigane.
Apskritai ūkio koplyčia atrodo žavingai. „Neįprasta ir unikalu“, – taip dažniausiai atsiliepia atvykusieji aplankyti ūkio, nustebinti statybininkų dizaino ir meistriškumo. Ši vieta puikiai tinka maldai ir meditacijai, sulėtinti tempą ir pailsėti arba apmąstyti kokį nors žavų naują projektą.


„Mes jau suplanavome pirmąsias vestuves „Trinity Knot Chapel“ koplyčioje“, – didžiuodamasis sako Billas. „Manau, kad ji bus pirmoji iš daugelio.“
***