LT40 juostinių staklių istorija: pjovimo galvutės ir valdymo pulto raida

Šiandien 1982 metais sukurtos „Wood-Mizer“ staklės LT40 vadinamos legendinėmis, nes atvėrė žmonėms naują būdą rąstus paversti mediena. Tai leido paprastiems vartotojams greitai, efektyviai ir, svarbiausia, mobiliai pagaminti lentas ir sijas. Devintajame dešimtmetyje LT40 pasirodymas pažymėjo visos kilnojamųjų lentpjūvių dizaino tendencijos pradžią. Tačiau LT40 turi išskirtinį bruožą: LT40 pjūklo galvutė yra konsoliškai pritvirtinta vienoje stovo pusėje. Ši ypatybė išlieka, tačiau pats LT40 dizainas per kelis dešimtmečius buvo modifikuotas. Šiuos atnaujinimus paskatino didėjantys saugos reikalavimai, klientų prašymai padidinti efektyvumą ir ergonomiškumą bei vartotojų pasiūlyti sprendimai.

Pjovimo galvutė suapvalintais kraštais

Pirmosios lentpjūvės, kurios Europoje pasirodė dešimtąjį dešimtmetį, buvo LT30 ir LT40 modeliai su vienodomis pjovimo galvutėmis ir skirtingo ilgio stovais. Originali pjovimo galvutė buvo plačiai naudojama ir kituose modeliuose, pavyzdžiui, 1994 metais išleistose staklėse LT25, kur ji buvo valdoma rankiniu būdu, o stovas neturėjo jokių hidraulinių funkcijų. „LT25 buvo patrauklus pasiūlymas, nes visa LT40 buvo gana brangi vidutiniam lenkui dešimtajame dešimtmetyje“, – aiškina Robertas Fretas, klientų aptarnavimo specialistas. „Daugelis vartotojų pradėjo verslą nuo LT25 ir palaipsniui papildė savo „Wood-Mizer“ stakles naujais įrenginiais. Galiausiai jie pasiekė tokį modifikavimo lygį, kad savo funkcijomis iš tikrųjų prilygo klasikinėms LT40 staklėms.

Dabar STANDARD versijos LT40 pjovimo galvutė gali pjauti iki 90 cm skersmens rąstus. Pjovimo galvutės forma išliko ta pati – ji lengvai atpažįstama iš užapvalintų korpuso kraštų. Pjovimo galvutė sumontuota ant vieno dvikolonio stiebo ir juda išilgai rėmo per plieninį strypą ant guolių grupės. Daugelis svarbių komponentų ir techninių sprendimų liko nepakitę, nes, kaip sako ekspertai, „jeigu kas nors automobilyje veikia gerai ir tai patvirtina naudotojai, neturėtume to keisti“, – aiškina darbo su klientais vadybininkas Dariušas Kujava, dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėjęs savo karjerą „Wood-Mizer“. 

LT40 pjovimo galvutė iš pradžių buvo sumontuota ant stiebo, naudojant šešių padavimo ritinėlių rinkinį – keturi viršuje ir du apačioje. 1996 metais ritinėlių skaičius išaugo iki aštuonių, o šiandien jų yra devyni. „Kai pradėjome naudoti sunkesnius, galingesnius variklius, mums reikėjo daugiau tiekimo ritinėlių, kurie slystų ant kreipiamojo strypo, kuris tolygiau paskirsto galvos svorį ant paviršiaus“, – aiškina Robertas Fretas. 

Ketaus skriemulių skersmuo yra 483 mm. „Anksčiau varomasis ratas važiuodavo ant dviejų mažesnių guolių, o dabar jis sumontuotas ant vieno dvigubos eilės guolio, kuris yra daug tvirtesnis“, – sako Robertas Fretas.

Siekiant padidinti efektyvumą, dabar transmisija komplektuojama su trigubu pavaros diržu (15 ir 18,5 kW elektros varikliams) ir dvigubu pavaros diržu (11 kW varikliui). „Tai patikimas sprendimas, nes skriemulys, perduodantis energiją iš variklio į veleną per diržą, yra visiškai apsaugotas ir patalpintas į kamerą atskirai nuo juostinio pjūklo. Tokiu būdu drožlės neteršia transmisijos“, – aiškina Robertas Fretas. 

Pirmasis 12 V nuolatinės srovės žievės šalinimo įtaisas pasirodė 1997 m., o vėlesniais metais buvo pakeistas į AC versiją. „Žievės šalinimo įtaisas yra naudinga priemonė, nes pailgina ašmenų naudojimo laiką. Volframo karbido antgaliai, privirinti prie pjūklo ašmenų dantų, yra 5 mm pločio, o tinkamai sureguliavus žievės šalinimo įtaisą atlieka pjūvį rąste, pašalindami nuo paviršiaus žievės ir nešvarumų sluoksnį, kad juostinis pjūklas galėtų įpjauti švarią medieną. Tai pailgina juostinio pjūklo naudojimo laiką apie 30 procentų“, – atkreipia dėmesį Dariušas Kujava.

Nauja elektros sistema 

1988 m. pristatyta nauja kintamosios srovės elektros sistema buvo labai reikšmingas LT40 staklių atnaujinimas. Kintamoji srovė leidžia daug geriau valdyti pjovimo galvutės greitį ir padavimo stabilumą. Ankstesniuose staklių modeliuose, maitinamuose nuolatinės srovės sistema, padavimo greitis daugiausia priklausė nuo akumuliatoriaus būklės. Ši modifikacija taip pat atvėrė kelią galingesnėms hidraulinėms sistemoms. 

„1996 m. kartu su nauju valdymo pultu tiekimo sistemą papildėme papildomais elektromagnetiniais jungikliais, apsaugančiais būgnų jungiklius. Dėl to mums pavyko žymiai pailginti šių jungiklių naudojimo laiką. Tuo pačiu metu buvo įdiegta daugiau elektros saugos sistemų įvairioms lentpjūvės funkcijoms, kurios ir šiandien veikia daugumoje mūsų staklių“, – sako Dariušas Kujava.

Ergonomiškas ir funkcionalus valdymo skydelis 

1992 metais LT40 staklės buvo iš esmės atnaujintos,pridėjus naują valdymo pultą, kuriame visos lentpjūvės funkcijos buvo sujungtos į vieną valdymo bloką. Tai pagerino darbo saugą ir ergonomiką, taip pat leido pridėti keletą įdomių funkcijų. „Tiesą sakant, po šio atnaujinimo prasidėjo tikroji valdymo pulto raida“, – sako Robertas Fretas. 

1997 m. pasirodė pirmasis automatinis plokštės storio nustatymo įrenginys, žinomas kaip SimpleSet Setworks. Tai buvo paprastas elektroninis įrenginys, pagrįstas koduotuvu, sumontuotu tiesiai ant galvos padavimo aukštyn / žemyn grandinės. „Sprendimas nebuvo idealus, nes išsipurvinus grandinei rodmenys pasikeisdavo. Dabar LT40 staklės su elektros varikliu gali būti komplektuojamos su įvairiomis automatinėmis plokštės storio valdymo sistemomis, paremtomis PLC valdikliu – „AccuSet1“, PLC1, „Accuset2“, PLC2 ir SW7, SW8, SW9“, – sako Dariušas Kujava.

Devintojo dešimtmečio pradžioje į Lenkiją atgabentose staklėse buvo naudojamas unikalus padavimo greičio reguliavimo metodas. Vietoje įprasto inverterio pastūmos greičiui reguliuoti buvo naudojamas trijų pakopų skirtingo skersmens skriemulys. Operatorius turėjo rankiniu būdu pakeisti trapecinio diržo padėtį ant skriemulio, kad prisitaikytų prie norimo greičio. Vietoje šiandien naudojamo vertikalaus pjūklo judesio operatorius galėtų uždėti švaistiklio rankeną ant tiekimo skriemulio ir rankiniu būdu reguliuoti pjūklo padėtį. Nors tai užtrukdavo šiek tiek ilgiau, apie 10–15 sekundžių, tai buvo tikslus mechanizmas“, – prisimena Dariušas Kujava. 

„Anksčiau LT40 nebuvo „Setworks“ elektroninių valdiklių, todėl pradedantieji operatoriai turėjo išmokti naudoti dvi skales lentos storiui matuoti. Vos pasirodžius elektroniniams valdikliams „Setworks“, storio nustatymas tapo greitesnis ir lengvesnis, todėl niekas nenori grįžti prie senojo metodo“, – prisimena Robertas Fretas.  

Pjovėjai ir toliau tobulina LT40 

Lentpjūvių naudotojai ir savininkai dažnai pasiūlo, ką būtų galima patobulinti staklėse, remdamiesi kasdienio darbo lentpjūvėje patirtimi. Pavyzdžiui, LT40 modifikaciją su platesne pjovimo galvute pasiūlė vartotojai. 2020 metais buvo pristatytos naujų staklių LT40WIDE versija, kurios pjovimo galvutė turi platesnę angą iki 100 cm skersmens rąstams pjauti, o tai leido daugeliui įmonių gerokai padidinti našumą. „Anksčiau, kai tekdavo pjauti didesnio nei 1 m pločio rąstus, tai keldavo tam tikrų sunkumų operatoriams. Standartinės LT40 leidžia maksimalų 90 cm skersmenį, tačiau pjovėjai vis tiek bandė grandininiais pjūklais ir kirviais pjauti didesnius rąstus. Su LT40WIDE galite saugiai pjauti šiuos rąstus. Medienos apdirbėjai žino, kad plati lenta atrodo geriau ir ją galima parduoti brangiau. Be to, tai reiškia ir daugiau galimybių toliau pjauti plačią lentą pagal medžio raštą“, – sako Robertas Fretas. 

***