Tvari miškininkystė Italijos provincijai klestėti
By Martina Valentini, GreenPress EnvironMedia
žymos

Video: Matteo Berlenga
Pastaruosius 20 metų Italijos Turino provincijoje „Consorzio Forestale Alta Val di Suza“ naudojo juostinius pjūklus „Wood-Mizer“, kurie padėjo pasiekti du pagrindinius tvarios miškotvarkos tikslus – saugoti aplinką ir efektyviai panaudoti medienos žaliavą.


„Gerai tvarkomas miškas – svarbi vietinės ekonomikos dalis“, – teigia „Consorzio Forestale“ direktorius Alberto Dotta. Pasaulyje, kenčiančiame nuo klimato kaitos padarinių ir gausėjančių stichinių nelaimių, efektyvi miškininkystė nebėra tik sąvoka.
1953 m. įkurtas konsorciumas Alta Val di Suza slėnyje valdo 14 savivaldybių miško žemę, išsidėsčiusią 18 tūkst. hektarų plote. Tvarią miškininkystę sudaro planavimas ir miškų apsaugos veiklos – nuo miškotvarkos iki pėsčiųjų takų priežiūros. Viena iš aktualiausių pastaraisiais metais atsiradusių užduočių – stichinių nelaimių prevencija. Konsorciumas stengiasi sumažinti pavojų, susijusį su tokiais ekstremaliais įvykiais, kaip potvyniai, gaisrai, nuošliaužos ir griūtys. Slėnyje, kuriame gamta persipina su žmonių gyvenvietėmis, eglynų, pušynų ir lapuočių miškų sveikata yra glaudžiai susijusi su vietos bendruomenių gyvenimo kokybe.


„Kai miškas yra tvarkomas tinkamai, jo funkcijos – nuo medienos gamybos iki biologinės įvairovės išsaugojimo – laikui bėgant lieka neišsenkančios“, – aiškina Dotta. „Šiuo metu kartu su Turino universitetu bendradarbiaujame bandymų aikštelėje, kurioje bandome nustatyti geriausias priešgaisrines priemones.“ Vienas įdomiausių sprendimų – sumažinti biomasės dydį. „Sumažinę biomasę 30–40 %, – tęsia jis, – galime pakeisti ugnies charakteristikas ir tokiu būdu sutramdyti liepsnas palei kelius, kurie pavirs tikromis priešgaisrinėmis linijomis.“ Gaisrų prevencijos principas yra svarbiausias aspektas, naudingas tiek miškams, tiek vietos gyventojams.
2000 m. pradžioje konsorciumas buvo pertvarkytas į specialią įmonę, kurios tikslas – optimizuoti medienos panaudojimą kraštovaizdžiui tvarkyti, tiltų statybai ir infrastruktūrai.




„Būtent tada, – pasakoja Dotta, – investavome į stakles; pradžioje įsigijome juostines medienos pjovimo stakles „Wood-Mizer LT20“. Šios staklės vis dar veikia, jas naudodami medį paverčiame mediena, todėl mums tapo lengviau prižiūrėti tiltus, pėsčiųjų takus ir tvoras.“
Konsorciumo direktoriaus teigimu, pagrindinis „Wood-Mizer“ technologijos privalumas – lankstumas. Staklės LT20, skirtos pjauti iki 80 centimetrų skersmens ir beveik aštuonių su puse metro ilgio rąstus, komplektuojamos kartu su „Setworks“ elektroniniu įrenginiu, kuriame galima nustatyti reikiamą lentos storį. „Šios staklės turi daugybę privalumų“, – priduria Dotta. – Mažos, manevringos ir patogios medienos pjovimo staklės pasiteisino tiek mobiliose statybvietėse, tiek statinėje konfigūracijoje mūsų pagrindinėje medienos perdirbimo gamykloje. Trumpai tariant, bėgant metams „Wood-Mizer“ pasirodė esanti universali ir patikima technologija.“


Iš esmės, efektyvus medienos žaliavos naudojimas reiškia didesnes galimybes sektoriui ir jo darbuotojams. „Mes perdirbame žaliavas, kurių kubinis metras kainuoja nuo 25 iki 30 eurų, tačiau jas pavertus mediena, kaina gali pakilti iki 600 eurų už kubinį metrą“, – pasakoja Dotta. Direktorius apibendrina, kad šiandien Konsorciume dirba daugiau nei dvidešimt žmonių. 10-ojo dešimtmečio pradžioje jų tebuvo keturi.
***

