Išmintingas miesto medienos naudojimas Londone

Londono platanas (Platanus x acerifolia) yra amerikinio platano ir rytietiško platano hibridas. Vienas iš tokių platanų stovėjo Eriko gatvėje, jame buvo vabalų ir vabzdžių ir daugiau nei 130 metų gaudydavo anglį iš dūmino Londono oro. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius Londono East Ende kilęs statybų bumas lėmė, kad senas medis buvo pripažintas nesaugiu ir buvo nuspręsta jį nukirsti. Tačiau dėl augančio susidomėjimo vietine, miesto mediena, platano rąstas neabejotinai yra vertingas išteklius, galintis sudominti aplinką tausojančius baldų pirkėjus.

Štai kodėl, nupjautas ir aštuoniolika mėnesių nenaudojamas, platanas pavirto į vertingą medienos krūvą: pavirto į gražias lentas su būdinga strazdanota tekstūra, vadinamą nėriniu – „žydra mediena“, kuri gali būti naudojama aukštos kokybės interjero daiktams.

Tačiau mediena iš gausaus platano, pasodinto kažkada 1880–1890 m., kad papuoštų gatvės Viktorijos laikų terasas, bus naudinga vietinėms stalų gaminimo mokykloms, žaliosioms medžio apdirbimo bendruomenėms ir vietinei labdaros organizacijai, padedančiai grįžti buvusiems kaliniams ir buvusiems narkomanams bei alkoholikams į normalų gyvenimą.

„Wood-Mizer“ komanda iš JK ir mobiliosios juostinės staklės LT20 atvyko į aikštelę, kai joje susirinko įvairūs savanoriai ir lankytojai, kurie nekantrauja tiesiog stebėti, kaip dirba staklės, ir padėti perkelti paruoštas lentas nuo staklių į rietuves.

Kartą Davidas Biggsas, „Wood-Mizer UK“ vadovas, pademonstravo mechaninį rąsto kablio pranašumą – medinę rankeną su plieniniu kabliu ir kilpa – vaikinai su džiaugsmu užvertė kamienus ant LT20 hidraulinių svirčių. Staklės gali pjauti iki 800 mm skersmens rąstus, todėl medžio kamienas turi būti be išsikišusių šakų, kitaip jis įstrigs pjovimo galvutės angoje.

Kai rąstas yra ant „Wood-Mizer“ stovo, hidraulinių krovimo svirčių, šoninių atramų, rotatoriaus ir spaustuko sistema padeda nukreipti rąstą taip, kad jį būtų galima supjaustyti į ketvirčius – kad būtų pasiektas tangentinis pjūvis metinių žiedų atžvilgiu ir atskleisti gražų nėriniuotą medžio raštą, būdingą „žydrai medžiui“. „Wood-Mizer“ padarė puikų pjūvį su 2 mm įpjova, todėl sumažėjo medienos švaistymas. Šviežiai pjautų lentų kokybė buvo puiki, su minimaliais raibuliukais ir ašmenų žymėmis, todėl labai sutrumpėjo obliavimo ir tolesnio apdorojimo laikas.

Kaip ir visi seniai Londone augę medžiai, ypač tie, kurie išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, Eriko gatvės platanas turėjo nedidelį kiekį metalinių inkliuzų. Į medį trenkėsi ne skeveldros, o spygliuota viela ir kietos vinys. Kai ašmenys susiduria su tokia kliūtimi medienoje, pjūklas lūžta ir išeina šiurkštesnis pjūvis, tačiau pavyko apsieiti tik trimis ašmenų keitimais.

„Wood-Mizer“ staklės veikė be perstojo visą dieną ir pagamino daugiau nei 60 įvairaus pločio ir ilgio 32 mm, 38 mm ir 150 mm storio lentų, kiekviena tvarkingai sukrauta. Norint išdžiovinti ore, ši rietuvė turi būti po stogine bent metus.

Žvelgiant į šias lentas, lengva įsivaizduoti kavos staliukus, kėdes, valgomojo stalus, lentynas ir visokias mielas smulkmenas su šiuo nuostabiu nėrinių filigranu. Senas platanas iš Eriko gatvės pradėjo antrą gyvenimą!

***