Anglija. Pelningos strategijos ūkininkams. Ūkio pajamos padidėjo – visa tai lėmė medienos pjovimo staklės.

Henris Braunas pradėjo dirbti ūkyje kartu su savo tėvu ir jau 20 metų yra vienintelis „Grange Farm“ Rosdeilo abatijoje savininkas. Tai 120 hektarų ploto ūkis Šiaurės Jorkšyro pelkių širdyje, čia Henris su žmona augina galvijus. Jie augina 400 avių, 1 200 kiaulių ir taip pat laiko arklių. Be to, kitos verslo šakos – du svečių nameliai ir... lentpjūvė.

„Darbo daug, – juokiasi Henris Braunas. – Kotedžai, galvijai, mediena – kiekvieną dieną vis kažkas kitaip!“ Tačiau gyvenimas šiame ūkyje ne visada buvo toks įvairus.

„Kai esi jaunas, labai žavu leisti dienas gamtoje, važinėjant keturračiu ar traktoriumi, – sako Henris. – Bet nespėsi nė apsidairyti, kaip tu jau susituokęs, turi vaikų. Tada paaiškėja, kad siaubingai trūksta pinigų.“

2000-ųjų pradžioje Henris su žmona pradėjo rimtai galvoti, kaip padidinti savo ūkio pajamas.

„Apskritai mūsų regione nėra lengva užsidirbti iš ūkininkavimo, – sako Henris. – Turiu porą draugų, kurie taip pat pradėjo savo verslą: vienas dirba su metalu, kitas – su akmenimis. Norėjau daryti tai, kas teiktų man malonumą, o ne tik tempti gumą diena iš dienos. Jo žmona Džeinė visada svajojo apie nedidelį viešbutį. Tada jie seną tvartą pavertė nuostabiu nameliu ir išnuomojo jį turistams, kurie atvyksta iš triukšmingų miestų pasigrožėti Šiaurės Jorkšyro kraštovaizdžiu ir pakvėpuoti grynu oru.

Kadaise Henris kaimyninėje medienos dirbtuvėje dirbo kaip mokinys ir, kol mokėsi, metus dirbo „Wood-Mizer“ juostinio pjūklo LT40 operatoriumi. Turėdamas šių žinių, jis nusprendė pradėti pjauti medieną. Jis paskambino „Wood-Mizer“ ir užsisakė nebrangią įrangą. Taigi ūkyje atsirado staklės LT15.

„Žmonės tiesiog apstulbsta, kai pamato, ką ši maža mašina gali padaryti, – sako Henris. – Pradėti nuo LT15 buvo puiki idėja. Išleidau nedaug pinigų ir nesirūpinau, ar įranga atsipirks. Apskritai šį verslą pradėjome labai pamažu. Iš pradžių tik pjovėme ąžuolų rąstus kaimynams. Ir tada verslas augo, augo... Ir tas augimas vis dar nesustojo“, – šypsosi Henris.

Prasibrauti į medienos pjovimo paslaugų rinką yra nepaprastai sunku, nes esamos lentpjūvės paprastai turi labai lojalius klientus. Taigi Henris nusprendė ne tik pjauti kitų žmonių rąstus, bet ir teikti konsultacijas bei savaitgaliais pristatyti paruoštą medieną. Jis kiek įmanydamas stengiasi padėti klientams įgyvendinti jų medienos projektus.

„Susiduriame su neįtikėtinai įvairiais projektais“, – sako Henris. – Tačiau niekada nesakome niekada. Man apskritai patinka iššūkiai!“

„Man patinka dirbti su visais klientais: statybininkais, architektais, apželdintojais ir net mėgėjais. Klientai atvyksta, išsirenka rąstus, esančius sandėlyje, arba jau paruoštą sausą medieną. Jie ieško tobulų lentų, kurias galėtų naudoti savo projektuose.“

„Vienas vaikinas užsisakė didžiulę uosio medienos partiją. Nieko neįprasto, – sako Henris. – Tik jie norėjo mažyčių 10x75 mm gabalėlių... Jis statė luotą ir išžvalgė apylinkes ieškodamas uosio medienos.

75 proc. medienos, kurią pjauna Henris, yra ąžuolo, bet taip pat yra beržo ir maumedžio.

„Žmonės mėgsta sužinoti, iš ko pagaminti jų nauji sodo baldai ar langai“, – sako Henry. – Medieną perkame vietoje. Pavyzdžiui, nusipirkau gražų platano kamieną. Jis tikriausiai būtų buvęs supjaustytas malkoms. O aš jį supjausčiau ir gavau nuostabias lentas su gražiu raštu.

Po kelerių metų darbo lentpjūvėje Henris nusprendė įsigyti pažangesnę mobiliąją „Wood-Mizer“ LT20 versiją.

„Turėjau Aberdynų karvių bandą. Šešis mėnesius per metus jos buvo tvarte ir neteikdavo didelio pelno. Nusprendžiau, kad pelningiau būtų užsiimti medienos pjovimu. Todėl pardaviau bandą ir už gautus pinigus nusipirkau LT20. Dirbti su šia mašina neabejotinai pelningiau nei su karvėmis, nes lentpjūvė duoda pajamų ištisus metus.

„Galimybė keliauti su medienos pjovimo staklėmis pas klientą padidino mūsų pajamas, – aiškina Henris. – Mūsų ūkis yra atokiau nuo pagrindinio kelio, todėl, kol neatsirado mobilioji mašina, žmonės mažai ką žinojo apie mūsų verslą. Taip pat sukūrėme interneto svetainę ir tai padėjo. Pernai beveik neturėjau laisvo savaitgalio – užsakymai tiesiog plūdo!“

Tada Henris pastatė džiovyklą, kad medieną būtų galima naudoti ir interjero projektuose.

„Labiausiai mėgstu pjauti medžiagas išorės ir vidaus apdailai, – sako Henris. – Būtent čia pastaraisiais metais padaryta didžiausia pažanga. Norėčiau plėtoti šią sritį – parodyti medieną visu jos grožiu. Svarbiausia, kad ši lentpjūvė gali lengvai atskleisti medienos grožį. Rąstus galima pjauti bet kokiu kampu.“

Dabar Henris galvoja pasamdyti gerą darbininką, kuris rūpintųsi ūkio reikalais, o Henris visą dėmesį skirtų savo aistrai – medžio pjovimui.

Pabaigoje jis pasidalijo patarimu: „Jei ketinate pirkti medienos pjovimo stakles, turite turėti tam tikrą planą, ką tiksliai ketinate daryti. Kai pradėjome verslą, planavome tik pjauti ąžuolinius rąstus kaimynams ir nieko daugiau.“ Henris sako, kad nors jie yra gavę prašymų gaminti masinius pabėgių ir paklotų kiekius, nusprendė atsisakyti šių užsakymų, kad galėtų sutelkti dėmesį į unikalius klientų projektus.

Išsamiau: www.grangefarmtimber.com

***